Niekada nedėjau daug vilčių į avialinijų lojalumo programas, tačiau ieškant skrydžio per Ramųjį vandenyną laukė netikėtas “British Airways siurprizas”. Taigi kas nutiko?
Ieškojome geriausio būdo kirsti Ramųjį vandenyną ir pasirodė, kad vieninteliai tiesioginiai skrydžiai į Naująją Zelandiją ar Australiją yra tik iš Santjago Čilėje. Kaina į vieną pusę – 1100$ (JAV dolerių). Nėra pats pigiausias skrydis, bet kaip už 14 valandų kelionę, ne taip ir blogai. Iš kitos pusės nesinorėjo tiesiog perskristi Ramųjį vandenyną. Priežastis paprasta, ten yra bent kelios salios, kurias visada norėjom aplankyti – pavyzdžiui Velykų sala. Taip gimė planas pabandyti susidėlioti tokį skrydžių maršrutą: Santjagas (Čilė) > Velykų Sala (Čilė) > Tahiti (Prancūzų polinezija) > Oklandas (Naujoji Zelandija).
Iš pradžių sekėsi visai neblogai, radom skrydį už 320$ iš Santjago į Velykų salą, taip pat skrydį už 300$ iš Tahiti salos į Oklandą. Tačiau nusivylimas laukė ieškant skrydžio iš Velykų salos į Tahiti salą Prancūzų polinezijoje. Vienintelė aviakompanija skraidanti tokiu maršrutu yra LAN ir skrydis vykdomas tik kartą per savaitę, o kaina visada tokia pati – maždaug 1500$ į vieną pusę vienam žmogui. Tai atrodė gerokai per daug žiūrint į mūsų kelionės biudžetą, taigi teko ieškoti kitų variantų. Vieną šeštadienio rytą kilo mintis pabandyti pasinaudoti sukauptais avialinijų taškais. Iš patirties Europoje žinojau, kad British Airways taiko neblogas sąlygas, taigi pradėjau nuo jų. Iš viso turėjau 10000 Avios (lojalumo taškų) – tiek taškų surinkau už, galima sakyti, du skrydžius su American Airlines: Los Andželas – Niujorkas – Los Andželas ir Los Andželas – Ostinas – Los Andželas. Dideliam mano netikėtumui tų taškų kaip tik pakako dviems bilietams mūsų trokštamam maršrutui, reikėjo primokėti tik 220$. Taigi sutaupėm daugiau nei 2500$ šiam skrydžiui.
Viską apibendrinant – niekad nepamirškit sukauptų lojalumo taškų!