Trumpos atostogos Latvijoje ir Estijoje: šuolis su guma, pilys, festivalis ir gera nuotaika

Jau prabėgo beveik pusė metų nuo mūsų grįžimo į Lietuvą, tačiau tik dabar grįžtam prie savo blogo rašymo. Apkeliavus nemažą dalį pasaulio, dabar visai smagu grįžti ir pakeliauti Lietuvoje ar kaimyninėse šalyse. Tą ir padarėme pirmąjį rugpjūčio savaitgalį išsiruošę į Estijoje vykstantį Weekend Baltic festivalį. Renginys vyksta nuo ketvirtadienio iki sekmadienio Parnu mieste, iki kurio geri 500 kilometrų kertant Lietuvą ir Latviją.

Iš Vilniaus pajudėjome trečiadienio rytą, su tikslu aplankyti keletą žymesnių vietų Latvijoje ir pernakvojus, tęsti kelionę link Parnu. Oras buvo puikus ir 200 kilometrų iki Latvijos dienos prabėgo nepastebimai. Pirmasis mūsų tikslas Latvijoje buvo sugalvotas tik pakeliui automobilyje ir tai buvo Rundalės rūmai (latviai vadina pilimi) netoli Bauskės miesto. Visi žinojome, kad tokie rūmai egzistuoja, tačiau ne ką daugiau. Iš Google sužinojome, kad tai Latvijos Versalis su nuostabiais sodais, taigi negalėjome praleisti. Laiko neturėjome labai daug, pasivaikščiojome aplink ir užsukome į puikiai prižiūrėtą sodą, kuris puoselėjamas daugybės darbuotojų. Nors buvo savaitės vidurys, žmonių netrūko, nes pamatyti tikrai yra ką. Jei kada keliausite link Rygos, nepraleiskite progos užsukti.

Toliau patraukėme tiesiai link Siguldos, kur pirmoji stotelė buvo Gūtmanio ola, kuri pradėjo formuotis prieš 10 000 metų, poledynmečio vandenims graužiantis į smiltainio uolas. Tai senovės kulto vieta ir saugomas geologinis objektas. Jos aukštis – 10 m, plotis – 12 m, gylis – 18,8 m. Gūtmanio ola garsi ir jos sienose esančiais įrašais. Seniausi iš jų datuojami 1668 ir 1677 m. Aišku, šiuolaikinių užrašų taip pat netrūksta, nes smiltainis labai lengvai raižomas. Šalia olos pamatėme ilgus laiptus į viršų, kurie kaip manėme veda link gražios atodangos ir link Turaidos pilies, tačiau iš tikrųjų užlipę supratome, kad radome tik pasivaikščiojimo taką, kuriuo nei iki pilies nebuvo įmanoma nueiti, nei gražios atodangos rasti.

Iki Turaidos pilies teko važiuoti automobiliu dar porą kilometrų. Turaida iš lyvių kalbos išvertus reiškia „Dievų sodas“. Tai – gotikinė pilis Gaujos nacionaliniame parke, pastatyta Gaujos senvagės krante. Turaidos pilies statybos pradėtos 1241m., vyskupo Alberto iniciatyva. Jos siejamos su pirmosiomis krikščionybės apraiškomis Latvijos teritorijoje. Tada naujoji mūrinė pilis pavadinta Fredelandu (vok. taikos žemė), tačiau šis vardas neprigijo. Pilis yra tik dalis didžiulio parko (latviai vadina rezervatu) dalis, kuriame galima rasti muziejų, bažnyčią, dainų slėnį ar tiesiog pasivaikščioti didžiulėje teritorijoje. Įdomiausias statinys – bokštas, kuris yra maždaug 30 metrų aukščio ir nuo jo atsiveria nuostabi panorama.

Toliau grįžome atgal į Sigulda ir apžiūrėjus miesto senąją ir naująją pilis, buvo pats laikas ekstremalesnėms pramogoms. Donatas buvo pasiryžęs šokti su guma iš funikulieriaus (gondolos), maždaug iš 43 metrų aukščio virš Gaujos upės. Pramoga šiek tiek užtruko, nes buvo nemažai norinčių, o darbuotojai labai neskubėjo (tikriausiai dėl saugumo). Na atmetus tai, kad ilgai reikėjo laukti, pramoga tikrai verta dėmesio. Laisvas kritimas trunka kelias sekundes, o siubuojama dar keletą minučių. Pramogą „užskaitom“ ir rekomenduojam, gal tik darbuotojams reiktų pasitempti, kad draugams nereiktų laukti 2,5 valandos be vakarienės.

NUOTRAUKOS:


Daugiau nuotraukų rasite čia!

Pernakvoję, judėjome toliau link Estijos. Keliai iki Siguldos buvo visai neblogi, tačiau pasukus link Estijos, kuriam laikui, visai suprastėjo. Lietuvoje sunkiai berastum blogesnių daugiabučių kiemų, kaip čia radome dviejų juostų „greitkelį“. Laimei, tai truko tik kelioliką kilometrų ir tolimesnis kelias link Estijos buvo visai neseniai sutvarkytas. Dar įdomu, kad latvių vairuotojai pripratę važiuoti vos ne kelkraščiu, kad greičiau važiuojantys automobiliai galėtų juos laisvai lenkti. Jausmas įdomus, lenkiant vidurine netikra juosta, bet prie visko priprantama. Automobilių buvo ne tiek ir daug, taigi vairavimas labai nenuvargino ir po kelių valandų pasiekėme Parnu, kuris jau gyveno festivalio nuotaikomis.

Parnu būtų galima dydžiu palyginti su Palanga, o ramumu tikriausiai su Nida. Bet kokiu atveju, miestas gerai suplanuotas – pakraštyje galima rasti didžiulių prekybos centrų, kurie tarnavo kaip festivalio parkingas automobiliams, ir gražiai sutvarkytos pajūrio zonos festivaliui bei kempingui. Taigi pasistatę automobilį, patraukėme link kempingo. Kaip ir bet kuriame festivalyje, pirmoji diena būna totalus chaosas, nes tūkstančiai žmonių bando išsikeisti bilietus į apyrankes, o dirbančių savanorių vos keli. Šiaip ne taip įsispraudę ir gavę apyrankes, greit įsikūrėme ir jau buvo laikas keliauti į pagrindinę festivalio teritoriją. Čia laukė šioks toks nusivylimas, nes festivalio atidarymas buvo vis nukelinėjimas, kol pagaliau apie 19:00 buvome įleisti į festivalio teritoriją. Čia jau viskas buvo tvarkingiau, daug alaus ir maisto taškų, nedidelės eilės ir juose nesistumdantys estai.

Pagrindinė scena vis dar buvo uždaryta, taigi pradėjome nuo mažesnės, kur grojo Anger Fist. Visai netikėtai, pasirodė kad jie groja Hardcore stilių, ko tikrai nesitikėjom iš tokio festivalio. Gavosi puiki pradžia. Vakare sulaukėme ir Avicii bei Example, kurie puikiai pasirodė. Po koncertų grįžę į kempingą dar visai ilgai pavakarojom (iki ryto) su kaimynais suomiais, kuriems pasirodo žymiai smagiau atvažiuoti čia į festivalį Parnu, nei į tuo pačiu metu pas juos vykstantį tokį pat festivalį (Weekend Baltic vyksta Stokholme, Helsinkyje ir Parnu tą patį savaitgalį).

Oras nebuvo pats geriausias, bet dienomis saulės netrūko ir spėjome tiek pagulėti paplūdimyje, tiek pasivaikščioti po Parnu miestelį. Tvarkinga aplinka, draugiški žmonės, norėtųsi, kad panašiai būtų ir mūsų Palangoje, kur vakarais ne taip ir malonu išeiti į Basanavičiaus gatvę.

Antrą vakarą netrūko įspūdingų pasirodymų – nuo Axwell Ingrosso, Robin Schulz ir Tiesto iki Brainstorm (!). Kurie, beje, visai smagiai įsipaišė į elektroninės muzikos fiestą su savo baladėmis. Diena buvo kur kas labiau jėgų reikalaujanti, nei praėjusi, taigi šį kartą jau ilgai nebenaktinėjome. O paskutinę dieną festivalį vainikavo ATB, Rudimental bei Afrojack. Buvo daug geros muzikos bei nuotaikos, nuotykių, fejerverkų, geros kompanijos (beje, sutikom nemažai lietuvių ir netgi šveicarus atvažiavusius čia tik dėl festivalo), skanaus maisto bei jacko 🙂

Manau, grįšime ir kitais metais!




Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *