Prabėgo jau daugiau nei 6 mėnesiai nuo mūsų grįžimo į Vilnių, o automobilio taip ir neįsigijome. Prieš kelionę gyvenant Lietuvoje toks pasirinkimas atrodė sunkiai įsivaizduojamas, tuo metu alternatyvų nuosavai transporto priemonei pasirinkimas nedžiugino – Uber nebuvo, CityBee buvo tik pradėjus veiklą, o tradiciniai taksi niekada nekėlė didelio pasitikėjimo. Vis dėlto prireikė tik poros metų, kad viskas apsiverstų aukštyn kojom – gyvenimas mieste neturint automobilio dabar atrodo kaip logiškas ir ekonomiškai naudingas pasirinkimas.

Per šiuos 6 mėnesius išbandėme ir sėkmingai naudojamės Uber, Taxify, CityBee, Spark bei Vilniaus viešojo transporto paslaugomis. Na bet, apie viską iš eilės. Pati dažniausia kelionė – į/iš darbo. Nuo mūsų namų Šiaurės miestelyje iki centro yra ~3 kilometrus, visai netoli, tačiau pėsčiomis kiekvieną dieną nesinori vaikščioti. CityBee turi vieną didelę savo zoną šiame rajone, o Spark galima rasti prie Žirmūnų Hyper Rimi. Kelionė iki centro ryte užtrunka ~10-12 minučių, kartais iki 15 minučių, kai didesni kamščiai (vasarą užtekdavo tik 8 minučių). Su CityBee automobiliu tai kainuoja ~2-2,6 euro, o su Spark elektromobiliu ~1,6-2,2 euro. Tuo tarpu ta pati kelionė su Uber ~2,6-2,8 euro, o su Taxify Hop ~3 eurus.

Kokie kiekvienos iš šių kompanijų privalumai ir trūkumai? Pradėkim nuo CityBee, kurios automobilių dalijimosi paslauga gali pasiūlyti plačiausią stotelių tinklą ir daugiausiai skirtingų transporto priemonių. Iš tiesų, automobilį galima rasti beveik bet kada, kai tik jo prireikia. Pigiausi – Fiat 500 bei Hyundai i20 kainuoja po 18 centų už minutę, brangiausi BMW X1 bei i3 po 39 centus už minutę, na, o didžiausias pasirinkimas vidutinių automobilių po 23 centus už minutę (VW Golf, Peugeot 208, Toyota Yaris, Mini, Fiat 500X). Naudojantis pigiausiais kelionė dažniausiai kainuoja pigiau, nei pvz. su Uber, tačiau su brangesniais kainos labai panašios. Vis dėlto, dažniau renkamės CityBee – automobiliu galima naudotis iškart užsakius, smagu išbandyti skirtingus automobilius, na ir mums abiems patinka vairuoti, o ne tik sėdėti keleivio vietoje. Užsakymai ir atsiskaitymai vyksta mobilioje programėlėje, kuri yra patogi naudotis, tačiau kartais veikia lėtokai, tikriausiai dėl nemažo vartotojų skaičiaus.

Kita automobilių dalijimosi paslaugas teikianti įmonė – Spark, dar tik neseniai pradėjusi savo veiklą Vilniuje. Jos išskirtinumas – naudojami tik elektromobiliai. Kainos mažesnės nei CityBee – VW UP 15 centų, o Nissan Leaf – 20 centų už minutę, tačiau tiek stotelių, tiek automobilių yra žymiai mažiau. Spark naudoja panašų principą kaip ir CityBee – centre automobilį galima palikti bet kurioje mokamoje zonoje, o miegamuosiuose rajonuose tam skirtose stotelėse. Elektromobilius smagu vairuoti, galima naudotis autobusų juostomis, o ir kainuoja mažiau, taigi, kai tik įmanoma, naudojamės Spark. Beje, tiek Spark, tiek CityBee yra labai patogu važiuojant į arba iš oro uosto, ypač vėlai vakare, kai Uber ar taksi reiktų ilgokai laukti.

Jei patys vairuoti nenorime, ar negalime, dažniausiai naudojamės Uber. Kodėl ne taksi? Pirmiausiai dėl patogumo – nereikia grynų pinigų, kelionės kaina nuskaičiuojama automatiškai nuo mokėjimo kortelės. Taip pat labai paprasta išsikviesti automobilį ir viską stebėti realiu laiku mobilioje programėlėje. Na ir nepaskutinėje vietoje – kaina, kuri dažniausiai yra mažesnė, nei taksi bei yra pastovi, kai tuo tarpu taksi dažnai svyruoja net naudojanti tos pačios įmonės paslaugomis. Uber vairuotojų Vilniuje pastoviai daugėja, taigi išsikviesti automobilį dabar galima beveik bet kuriuo paros metu, bet kurią savaitės dieną.

Uber mums buvo nepakeičiamas ir keliaujant, ypač Pieryčių Azijoje, kur taksistai yra pagarsėję užsieniečių apgaudinėjimu. Naudojomės jų paslaugomis Indonezijoje, Vietname bei Tailande ir niekur nekilo jokių problemų. Ypač patogu, kai reikia transporto oro uoste, o vietinių grynų pinigų dar neturi.

Alternatyva Uber Vilniuje yra estų startuolis Taxify, kurio programėlė yra beveik identiška Uber, tik spalva kita. Kaip ir sako pavadinimas, Taxify programėlėje galima rasti tiek taksi, tiek tokius pat vairuotojus kaip Uber (Hop kelionės tipas). Uber, priklausomai nuo užsakymų skaičiaus, taiko kainos daugiklį, pvz. penktadienį vakare kainos dažniausiai dauginamos iš 1,5 (+50%) ar net didesnio daugiklio, tačiau už kelių minučių vėl gali kainuoti standartiškai. Tuo tarpu Taxify taiko tuos pačius tarifus, priklausančius nuo paros meto (dieną važiuoti pigiau, nei naktį ir t.t.). Išskirtinis Taxify privalumas, tai kad galima rasti didesnį automobilį už tą pačią kainą. Pavyzdžiui, prireikus 6 vietų automobilio, galima tiesiog susirasti tokį programėlėje ir išsikviesti. Uber tokios paslaugos Lietuvoje dar neteikia.

Na, ir nepamirškime viešojo transporto. Daugiausiai naudojamės greitaisiais autobusais, kurie yra pigi ir greitai susisiekimo priemonė tolimesniems atstumams. Taip pat viešasis transportas praverčia piko metu, kai autobusų juostos būna tikras išsigelbėjimas. Greitieji autobusai važiuoja kas kelias minutes, taigi jų labai retai tenka laukti ilgiau. Iš kitos pusės, jie stoja tik kai kuriose stotelėse, kad kartais sukelia nepatogumų. Bet kokiu atveju, nors dar tikrai galima jį tobulintį, viešąjį transportą Vilniuje vertiname tikrai teigiamai.

Apibendrinant, alternatyvų nuosavam automobiliui Vilniuje netrūksta. Kainos taipogi nesikandžioja, o pridėjus nemokamą parkavimą, tai tampa puikiu pasirinkimu gyventojui nenorinčiam investuoti į nuosavą transporto priemonę.




Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *