Lapkritį į Lietuvą atėjus pilkajam rudens periodui, labai norėjosi kažkur trumpam pabėgti ir pasimėgauti saule. Minčių buvo įvairių, bet galų gale pasirinkome Izraelį ir Egiptą. Kodėl dvi šalys ir tik viena savaitė? Priežastis labai paprasta, Ryanair turi patogų tiesioginį reisą į Izraelio kurortą Eilatą, o Egiptas, kuris garsėja pigiu ir kokybišku poilsiu, visai šalia. Taigi galėjome suderinti tiek kultūrinę dalį, tiek gulėjimą paplūdimyje per tą pačią savaitę. Eilatas , beje, yra pats populiariausias kurortas Izraelyje, bet tuo pačiu ir žymiai brangesnis, nei jo konkurentai Egipte.
Ryanair skraido į Ovdą oro uostą, kuris yra maždaug 50km nuo Eilato, o į jį galima nuvažiuoti tiek viešuoju transportu, tiek naudojantis privačia kompanija (mes naudojomės ir galime rekomenduoti Eilat shuttle). Autobusų laikai priderinti prie lėktuvų grafiko, taigi nieko specialiai planuoti ar laukti oro uoste nereikia.
Atskridus planas buvo paprastas – nusigauti iki Eilato, išsinuomoti automobilį ir keliauti link Jeruzalės, kur planavome praleisti dvi naktis. Automobilį nuomavomės iš Avis, procedūra praėjo be jokių nesklandumų ir netrukus jau buvome pakeliui link Jeruzalės. Patogiausias kelias link šio miesto vinguriuoja palei Negyvąją jūrą ir yra nemokamas. Galima važiuoti ir per kitą pusę, aplenkiant Palestiną, bet tuomet tektų mokėti už kelią. Kirsti Palestiną taipogi nebuvo jokių problemų, tiesiog pravažiavome pro karinį patikrinimo punktą ir tiek. Kadangi parkingas Jeruzalėje brangokas, o ir nelabai būtų kur važinėti su automobiliu pačiame mieste, jį palikome Park&Ride aikštelėje, kuri yra šalia tramvajaus stotelės, saugoma ir visiškai nemokama.
Palikę automobilį aikštelėje, sėdome į patogų tramvajų ir pasileidome link buto, išsinuomoto per AirBNB. Viešbučių ir apartamentų kainos Jeruzalėje milžiniškos, taigi galime rekomenduoti šį butą, puikiai tinkantį keturiems asmenims už maždaug 110 eurų nakčiai.
Pirmąjį vakarą buvome pakankamai pavargę, bet dar išėjome trumpam pasivaikščioti po Jeruzalės centrą ir pavakarieniauti. Išbandėme izraelietiškus kebabus centrinėje pėsčiųjų gatvėje ir nenusivylėme. Tikrai rekomenduojame išbandyti šį paprastą, bet skanų ir kokybišką patiekalą. Skirtumą tarp lietuviškų ir izraelietiškų kebabų tikrai pajusite!
Kitą dieną pradėjome nuo pasivaikščiojimo Machane Yehudah turguje ir pusryčių jame. Čia tikslas buvo išbandyti Shakshuką, tradicinį pusryčių patiekalą su kiaušiniais. Iš tiesų, sunku pasakyti, kas buvo skaniau, ar Shakshuka, ar humusas, kuris čia buvo tiesiog nuostabus.
Po pusryčių patraukėme link Jeruzalės senamiesčio, kur pradėjome nuo nemokamo miesto turo. Tokių nemokamų turų paslaptis paprasta – viskas paremta arbatpinigiais gidui, kurių suma tiesiogiai priklauso nuo turo kokybės, taigi dar nebuvo tokio turo, kuriuo būtume nusivylę. Šis taipogi nebuvo išimtis, išgirdome daug įdomių istorijų ir tos kelios valandos bevaikštant senamieščio gatvelėmis visai neprailgo. Aplankėme visus keturis kvartalus – armėnų, žydų, krikščionių bei musulmonų. Šis senasis miestas daugybę kartų griautas ir atstatytas, kupinas įvairiausių paslapčių. Pvz. žydų kvartalas buvo visiškai sugriautas per karus praėjusiame amžiuje ir atstatytas, kai tuo tarpu musulmonų kvartale galima rasti ir 500-600 metų senumo pastatų. Visame senamiestyje daugybė istorinių vietų ir pastatų, kurie vienas už kitą istoriškai svarbesni.
Pabaigę turą ir papietavę, nuvažiavome į Alyvų kalną (Olive mountain). Ši kalva, nuo kurios atsiveria puiki senosios Jeruzalės panorama, žymi svarbiausius Jėzaus gyvenimo etapus. Šioje vietoje Jėzus skelbė savo pamokslus bei pranašystes, melsdavosi. Biblijoje Alyvų kalnas taip pat minimas kaip vieta, iš kurios Jėzus įžengė į dangų. Ant kalno pakilome vietiniu autobusu, sumokėję tik po kelis šekelius. Pasivaikščioję viršuje, į apačią leidomės pėsčiomis, siauru vinguruojančiu keliuku. Pakeliui dar keletas žymių objektų, pvz. Dievo Motinos kapo bažnyčia, kur tikima, kad palaidota Marija bei jos vyras Juozapas.
Nusileidę žemyn, vėl pakilome atgal į senąjį miestą, kur perėjome per visas Kryžiaus kelio stoteles. Diena buvo intensyvi, taigi pavakarieniavę armėnų kvartale, grįžome ilsėtis.
Kitą rytą dar kartą papusryčiavome turguje ir patraukėme aplankyti Raudų sienos (Western Wall). Tai pati švenčiausia vieta žydams, kurioje jie gali melstis, na, o daugumai kitų žmonių ji žinoma dėl tikėjimo, kad įkišus raštelį į šią sieną, prašymas jame bus išgirstas ir išpildytas. Siena turi atskiras dalis vyrams ir moterims, pastarosioms skirta žymiai mažiau vietos, nors atrodytų, kad jų daugiau susirenka čia pasimelsti ir palikti raštelį su prašymu.
Kitoje Raudų sienos pusėje yra Šventyklos kalnas, kuris pasak judėjų yra Dievo duoto pasaulio pradžia. Iš šio kalno molio buvo nulipdytas Adomas, ant kalno savo aukas atnašavo Kainas ir Abelis, čia pat Abraomas buvo pasiruošęs paaukoti savo sūnų Izaoką Dievui, čia palaidotas žydų karalius Dovydas, iš numirusiųjų prisikėlė Jėzus, o Mahometas pakilo į dangų. Krikščionys ant šio kalno gali patekti tik vienu keliu ir tik griežtai nustatytu laiku. Nors vieta šventa tiek žydams, tiek musulmonams, pastarieji kontroliuoja kalną ir taiko savas taisykles.
Nusileidus nuo kalno, dar spėjome patekti į Raudų sienos požemių turą. Iš tikrųjų, tai visai ne požeminiai tuneliai, tiesiog kadangi miestas buvo daug kartų griautas ir atstatytas, jie susideda iš kelių sluoksnių, o pastarieji panašūs į tunelius. Įdomiausia vieta buvo pamatyti kelis didžiulius akmenis, pvz. net 45 metrų ilgio vientisą luitą. Iki šiol nežinoma, kaip tokio dydžio ir svorio akmenį buvo įmanoma čia atvilkti ir panaudoti sienos statybai. Tuo pačiu, neaišku ir kas yra kitoje pusėjo šios sienos Šventyklos kalne. Yra spėjimų, kad ten slypi pirmosios šventyklos lobiai.
Taip prabėgo kelios dienos Jeruzalėje, kur mes dar spėjome užsukti ir į zoologijos sodą. Nieko ypatingo, bet kadangi mums šie obkjektai patinka, dažniausiai nepraleidžiame progos juose apsilankyti. Lankytojų nedaug, taigi galėjome ramiai pasivaikščioti ir susipažinti su gyvūnais.
Na, o kita mūsų stotelė – Masados tvirtovė, prie pat Negyvosios jūros. Masados tvirtovė buvo paskutinė neužkariauta vieta per romėnų ir žydų karą, tačiau po ilgo ir alinančio mūšio romėnai palaužė žydus ir tvirtovė krito. Dėl dėkingų gamtinių sąlygų (aplink dykuma), iki šių dienų išliko nemažai tvirtovės griuvėsių, kuriuos pasiekti galima arba keltuvu, arba maždaug valandą kopiant į kalną. Gražiausias vaizdas atsiveria per saulėtekį, taigi išsiruošti reikia dar kol lauke tamsu. Keltuvas veikia tik nuo 8:00 ryto, taigi norint pasimėgauti saulėtekiu, vienintelis kelias – pėsčiomis į kalną. Vaizdas, vertas visų pastangų ir tuo pačiu tai galimybė beveik netrukdomai pasivaikščioti po tvirtovės teritoriją, kol neužplūdo išsimiegoję turistai.
Pasivaikščioję po Masadą, patraukėme išbandyti Negyvąją jūrą ir įsitikinti jos gydomosiomis savybėmis. Iš tiesų, galima tiesiog plūduriuoti ant vandens be jokių pastangų, tačiau reikia būti ir labai atsargiems, nes net mažas lašelis patekęs į akį sukels daug nepatogumo. Išsimaudę nepajautėme nieko ypatingo, bet buvo visai įdomu.
Toliau keliavome atgal į Eilatą grąžinti automobilio ir keliauti link Egipto. Iki pat Taba sienos kirtimo punkto galima nuvažiuoti vietiniu viešuoju transportu, kuris kainuoja kelis šekelius. Čia pirmiausia reikėjo pereiti Izraelio patikrinimą ir susimokėti po 100 šekelių (25 eurų) išvykimo mokestį. Toliau maždaug už 100 metrų Egipto siena, kur nebuvo jokių eilių ir vos ne patiems teko ieškoti pasienio pareigūnų. Turizmas, vienas iš svarbiausių Egipto verslų, stipriai nukentėjo nuo teroristų išpuolių bei politinio nestabilumo, taigi šiuo metu viešbučiai pustuščiai ir labai pigūs. Iškart už sienos esantis Tabos kurortas turi tik didelius viešbučius – Hilton bei Movenpick. Abu save klasifikuoja kaip 5 žvaigždučių, nors jau prašosi šiek tiek remonto. Mes apsistojome Movenpick, kuris buvo pigesnis bei rekomenduotas čia anksčiau besilankiusių draugų. Iš tiesų neturėjome jokių nusiskundimų, sutvarkytas privatus paplūdimys, nuostabus Raudonosios jūros koralinis rifas prie pat kranto, gausūs pusryčiai, netgi pramoginė programa kiekvieną vakarą. Ir visa tai tik už maždaug 20 eurų už naktį vienam žmogui. O ir jokio pavojaus nepajutome, taigi tikrai galime rekomenduoti išbandyti Tabos kurortą, kuris keletą ar net kelioliką kartų pigesnį už šalia esantį Eilatą.
Sutarėme, kad dar būtinai čia grįšime.
O kaip perejus siena i Egipta nusigauti iki viesbucio Taboje? Ar yra su kuo nuvaziuoti?
Viesbuciai is karto uz sienos, vaziuoti nereikia. Pora minuciu pesciomis. Arba gali viesbutis pats paimti, jei daugiau daiktu.
Sakykite, kirtus Taba ar galima vel pereiti sieną i Eilatą. Ar imamas pakartotinai sienos kirtimo mokestis?
Atgal mokescio nera.
Norejau paklausti, kai sumoki isvykimo mokesti 100 sekeliu ar 25 eurus, is Izraelio i Egipta, kokiais pinigais galima moketi. O Egipto viza kiek kainuoja, ar reikia moketi ant sienos ir kiek. Ir dar klausimelis ar yra transporto pasienyje, kad nuvaziuoti iki Nuveibos kurorto apie 70 km. Vyksim i Nuveibos kurorta, ten apsistosim 1 savaite ir grysim 1 savaite i Taba.
Aciu labai už atsakyma.
Sumoketi galima sekeliais arba kortele. Egipto viza nekainuoja, jei liekama pasienio ruoze (~2km aplink siena, kur yra Hilton ir Movenpick viesbuciai). Jei isvaziuojama is pasienio ruozo, tada reikia vizos, bet nezinau kiek ji tiksliai kainuoja. Transporto pasienyje irgi nesimate, manau geriausiai butu, jei pasitikrintumet su viesbuciu, kaip pas juos geriau patekti.
Neklaidinkit zmoniu. Jokios vizos nereikia bunant sinaujaus pusiausali 15d, o virsijus 15d sumokama bauda, tiksliai nepanu kiek 10-20 euru. Galima vaziuoti i Dahaba ir dar toliau. Sumokamas tik turisto mokestis vienkartinis, suma nedidele. Prie pasienio pilna taksi, butina deretis, iki Nuwaibos normali kaina yra 20-30 doleriu. Geriau vaziuoti toliau nuo pasienio, viesbuciu kainos bus mazesnes. Pvz La playa beach resort 5* apie 60km nuo pasienio, 2 asmenims gali iseiti su all inclusive uz 25-40 euru,uz nakti,kaip susitarsit.
Sveiki. Gal zinote, kaip butu patigiausia is ovda oro uosto nukeliauti tiesiai iki izraelio sienos su taba?
Yra miesto autobusas is orouosto priderintas prie lektuvu grafiko, is anksto nereikia uzsakineti, o is miesto yra dar vienas autobusas iki pat sienos.
nuo pat oro uosto vaziuoja viasasis autobusas, kuris vaziuoja pradziai iki stoties, pasui iskart iki sienos, taip kad jokiu persedimu, vairuotojui mokant uz bilieta pasakot ,kad vaziuojat iki sienos, nuo pasienio atgal vaziuojant tas pats. Koks autobusas ir kelinta vaziuoja galit rasti cia http://www.egged.co.il/ru/HomePage.aspx
Uz Izraelio sienos kirtima galima sumoketi ir eurais.
Eilat shuttle neblogas pasirinkimas kelionei iš oro uosto į Eilatą (nors mūsų atveju jis išriedėjo maždaug 25 min anksčiau, nei turėjo, bet sakykim gal surinko keleivius visus tiesiog), bet rinktis jį kelionei iš miesto į oro uostą – rizika. Visų pirma, būtinai turėkit atsispausdinę rezervacijas, nes vairuotojas reikalaus parodyti rezervacijos nr. Keliaudami iš Eilato į oro uostą, galite būti palikti, nes shuttle vairuotojas nepristabdęs pralėks pro šalį (rezervacijoj parašyta laukti prie viešbučio įėjimo, tai netiesa, laukti reikia gatvėj, būti matomiems ir tikėtis, kad susipras, kad čia jūs), o pinigų už nesuteiktą paslaugą išsimušt iš jų neturėsit jokių šansų. Emergency numeriu kartais atsiliepia, kartais ne, mėgstamiausia fraze “you know, its shuttle”. P.S. gatvėj pasigautas taxi į Ovdą mums kainavo 75 eur.
Labai patiko reportažas 🙂 Apie kelionę į Izraelį tai net kakaip nesusimasčiau dėl ten pastoviai vykstančių neramumų. Bet ko gero mes tik ir girdime blogus dalykus, todel susidaro įspūdis, kad ten labai pavojinga. Nors kai visur aplink armijoje tarnavę žmonės, tai kaip tik ten manau galima pasijausti labai saugiau 🙂 Tai reikės įtraukt ir Izraelį į kelionių sąrašą 🙂 O dabar akys į Egiptą, kur norėjau jau nuo mažens, bet vis nerasdavau su kuo nuvažiuot. Tai galvoju pasiimti kelialapį iš čia https://www.sofatravel.lt/novaturo-keliones-i-egipta ir kai Lietuvoj bus žiemos vidurys mes jau skrisim ten į dykumą 🙂