Prieš skrendant į miestą Amazonės džiunglėse Manausą perskaityta prognozė žadėjo 30 laipsnių karštį tiek dieną, tiek naktį bei lietų kiekvieną dieną. Atrodytų, ne pats geriausias laikas ten važiuoti, tačiau pasirodo šiuo metu yra vienas iš geriausių periodų apsilankymui džiunglėse. Po beveik 5val. Skrydžio su persėdimu Brazilijos sostinėje nusileidome Manauso orouoste. Ką tik buvo paliję, taigi atrodė, kad prognozė nemelavo.
Pasigavę tinkantį autobusą važiavome link miesto centro, kur gyvena Nae, mergina, kuri žadėjo mus primti trims naktims. Pirmas miesto įspūdis buvo nelabai koks, nes važiuojant viena iš pagrindinių gatvių akis badė gan apleisti pastatai ir netvarka, nors iš tikrųjų prie to jau buvom šiek tiek pripratę. Tarp senų namų karts nuo karto išlįsdavo naujas pastatas, bet tokie pastatai kažkaip neįsipaišė į bendrą miesto vaizdą.
Nae gyvena su tėvais ir retkarčiais priima svečius iš Couchsurfing‘o. Kadangi ji dienos metu dirba, mus priėmė jos tėvas, kuris šiuo metu jau yra pensininkas ir turi daug laisvo laiko, kurį leidžia tikrai aktyviai, pvz. šiuo metu ruošiasi maratono bėgimui liepos mėnesį. Sąlygos bėgimui atrodytų ne pačios geriausios, tačiau kažkodėl bėgimas yra labai populiarus Manause. Kadangi Joel (Nae tėvas) neužilgo reikėjo važiuoti pasiimti žmonos iš darbo, jis pasiūlė kartu važiuoti ir mums. Dar buvo likus gera valanda, taigi Joel surengė mums trumpą ekskursiją po miesto turgus ir uostus. Manause yra bent keletas didelių turgų, pradedant turistiniu ir baigiant pvz. turgumi skirtu tik bananams. Pagrindinės prekės – žuvis, vaisiai ir įvairūs preparatai iš Amazonės augalų. Kas įdomu, kad vienas iš turgų buvo pagamintas Portugalijoje, tada aplūkdytas į Manausą ir čia surinktas.
Vaizdas turguose gan stipriai skiriasi, pvz. turistiniame viskas gražu ir tvarkinga, o vietinių turguje daugiau netvarkos, pastatai apgriuvę, nors, tiesą sakant, viduje buvo visai gražu ir tvarkinga. Tą patį galima pasakyti ir apie patį miestą, iš išorės – ne pats gražiausias vaizdas, tačiau apsižvalgius labiau, tikrai galima rasti daug gražių ir įdomių dalykų. Manause gyvena 2 milijonai gyventojų, nors taip tikrai neatrodo, nes visas miestas išsimėtęs gan didelėje teritorijoje. Visas miestas taip pat yra neapmokestinamoje zonoje, todėl čia labai daug įvairių fabrikų, pradedant pvz. Samsung televizorių, baigiant Yamaha motociklų. Po apsilankymo turguje, ši industrinė zona kaip tik ir buvo pakeliui į pagrindinį keleivinį uostą, kuris buvo sekanti stotelė mūsų ekskursijoje.
Grįžus namo, Nae pasiūlė nueiti į vieną iš miesto barų, kur ji planavo keliauti po darbo susitikti su draugais. Važiuojant į barą su taksi miesto vaizdas atrodė labai pasikeitęs, gal tai buvo dėl to, kad važiavome toliau nuo centro į naujesnį kvartalą, tačiau viskas atrodė tikrai gražiau, nei dienos metu. Baras taip pat buvo normalus, taigi pirmasis miesto įspūdis po truputį gerėjo.
Kitą dieną nuėjome apsilankyti Amazonės teatre (Teatro Amazonas), kuris yra vienas iš ryškiausių ir gražiausių pastatų Manause. Taipogi pagamintas ir aplukdytas iš Portugalijos, šis teatras tikrai vertas dėmesio. Vidus panašus į kitų muzikinių teatrų vidų, pvz. Kauno, tačiau vienas iš ryškesnių skirtumų, tai, kad viduje vyrauja tamsesnės spalvos – raudona ir juoda. Pastatytas 1896 metais, teatras turi tikrai įdomią istoriją, kadangi tiesioginei paskirčiai naudotas tik apie pusę ar net mažiau viso savo gyvavimo laiko. Ilgą laiką jis buvo tiesiog naudojamas įvairioms šventėms, pradedant mokyklos išleistuvėmis, baigiant netgi gimtadieniais. Šiuo metu teatre vėl rodomi spektakliai.
Dar šiek tiek pasivaikščioję, grįžome ruoštis išvykai į džiungles kitą rytą. Vakare dar spėjome apsilankyti tikrai gerame žuvies restorane, kur labai įstrigo užkandis – keptų bananų ritinėliai su žuvimi – vienas iš geriausių kada nors ragautų.
Grįžus iš džiunglių, praleidome dar vieną naktį pas Nae. Kadangi tą dieną jinai su draugais ėjo į vietinės roko grupės koncertą, prisijungėme ir mes. Koncertas buvo tikrai geras, o klubas labai priminė Loftą Vilniuje. Buvo tik vienas minusas – pigios Caipirinh‘os. Kadangi grįžę iš džiunglių nespėjome užkąsti, gryna cukranendrių degtinė su citrina ir cukrumi nebuvo pats geriausias pasirinkimas vakarienei, na bet buvo labai linksma. Taip linksma, kaip buvo nelinksma kitą rytą paskubomis kraunantis daiktus ir lekiant į lėktuvą. Kaip sakoma angliškai – Drinking is like borrowing happiness from tomorrow (Gerti – tai kaip skolintis laimę iš rytojaus).